Vaismedžių priežiūra

• Pavasarį, žvėrelių pažeistas, nugraužtas vietas nulyginkite aštriu peiliu, patepkite medieną (ne žievę) sodo tepalu ir apriškite plėvele ar kt.  Taip galima išgydite net iki 0,5m ( rudens pabaogoje,besiartinant žiemai,kad išvengti žvėrelių žalos -kamienus galite aprišti eglės šakomis).
•  Vaismedžių vėžys-pažeidžia vaismedžių taip pat uosių,liepų kamienus,šakas.Nudžiūsta jaunos šakos ir ūgliai,atsiranda gilios, rumbuotos žaizdos, parausta žievė ir pan. Dažniausiai susergama rudenį,tad svarbu tuo metu nupurkšti fungicidais.Išvengti vaismedžių vėžio galima tik iš anksto, kol vaismedžiai dar nesusirgę, nupurškus chemikalais, geriausias laikas purkšti – pavasaris, kai ore tvyro vėžio sporos,(vengiantiems chemijos patartina rinktis nelepias vaismedžių rūšis). Tačiau nuo vaismedžių ligų medžius galima purkšti ir rudenį. Vėžio žaizdų pažeistas mažesnes šakas pašalinti visiškai.Žaizdas ,esančias ant storų šakų,liemens - išpjauti iki sveikų audinių.Tepti spec. sodo tepalu,karvių mėšlu,moliu ir2%fungicido skiediniu(1:1),aprišti maišine medžiaga. Taip pat tręšti mineralinėmis ir  organinėmis trąšomis.Pjovimo metu padarytas žaizdas nulyginus aštriu peiliu, taip pat tepti tepalu (sodo tepalu ar kt.).

• Gerai tręšti bei drėkinti dirvą,kurioje auga avietės, bei gerai išravėti avietyną.
• Chloro neturinčiomis kalio ir fosforo trąšomis tręšti agrąstų  ir serbentų krūmus  (jei lapų kraštai ima ruduoti- trūksta kalio;jei lapai anksti pradeda kristi,pakraščiai skylėti- augalas tręšiamas netinkamomis kalio trąšomis  tręšimui (geriausiai tinka kalio sulfatas ir kalio magnezija tai  chloro  neturinčios trąšos ir labai  tinka daržovių, sodo bei kitų augalų tręšimui. Jomis geriausia tręšti prieš sėją ar sodinimą, taip pat galima naudoti ir papildomam augalų tręšimui, sierą mėgstantiems augalams bei augalams augantiems mažai kalio turinčiose dirvose. Patręšus kalio sulfatu ir kalio magnezija ypač pagerėja vaisių ir daržovių prekinė išvaizda, aromatinės savybės (tiksliausios trąšų normos nustatomos ištyrus dirvožemį) . Jei vaismedžius šiomis trąšomis patręšėte jau sausio mėnesį,tai kovo mėn. tręšti tik azoto, ilgai veikiančiomis  trąšomis, įmaišant į dirvą.
• Kovo/balandžio mėn. galima pasiruošti duobes vaismedžiams sodinti. (kaulavaisiams 50-60cm gylio ir 60-80 cm pločio,kraiušėms,obelims-60-80cm  gylio ir 80-120 pločio).Prieš sodinant pašalinti ar patrumpinti pažeistas šaknis.Pasodinus palaistyti ir pamulčiuoti.

• Vasario(kovo)  mėnesį nuimant iš ruodens uždėtas klijų juostas,reikia būti atsargiems,nes po juostų gali slėtis kenkėjai,todėl kamieno dalš  esančią virš ir po juosta-patepti 5%sodo karbolineumo tepalu.
• Žiemos metu dažniausia puškiama DNOK ir sodo karbonileumu.Tačiau reikėtų žinoti,kad DNOK kenkia po vaismedžiais augančiosm lapinėms kultūroms.Kad purškimas būtų efektyvus ,laikykitės ruošimo ir naudojimo taisyklių.
• Vasario(kovo-balandzio) mėn. reikia baigti derančių vasimedžių retinamąjį genėjimą(retinta tuomet kai vainikas labai tankus,vaismedžiai nebuvo retinami(kaip retinti skaitykite čia : www.dekoratyviniaiaugalai.lt/lt/straipsniai/vaismedziu_prieziura/rec_830 ).  Pašalintos šakos ir ūgliai neturėtų likti sode.
• Esant geriema orams,vasario (kovo)mėn. pabaigoje , galima perskiepyti kaulavaisius vaismedžius.Sėklavaisių  vaismedžių  sultys pradeda judėti vėliau nei kaulavaisių,tad perskiepyit reikėtų pradėti nuo vyšnių. (kaip skiepyti skaitykite čia: www.dekoratyviniaiaugalai.lt/lt/straipsniai/vaismedziu_skiepyjimas_skiepyjimas_augalu_skiepyjimas_skiepijimas/rec_835 ).
• Žydinčius vaismedžius,kurie anksti vegetuoja, nesant tinkamiems orams, galima apdengti pomedžius lapais ar šiaudais,taip sulėtinant vegetaciją, ir žiedinių pumpurų skleidimąsi.
• Obelų miltligė naikinti pradedama vasario mėn.Jei pažeistas ūglių viršūnes(pasidengusios pilkai-baltos spalvos grybienos plėve) išpjausite iki sveikos vietos,tada gali ir neprireikėti cheminių preparatų,nes tai neleidžia plisti ligai.

• Jei nėra šalta, jau sausio mėnesį aplink vaismedžius  galima berti mineralines trąšas bei kauptuku įterpti į dirvą.Tręšti fosforo ir kalio tąšomis ( 50g/kv.m) ,iki pavasario trąšos,su žiemos krituliais, pasieks augalų šaknis. Azoto trašomis tręšti pavasarį.
• Jei nėra šalta-galima retinti derančias,labai tankiais vainikais  kriaušes bei obelis. Retinant pašalinamos  nesveikos,sužalotos į vidų augančios, besitrinančios šakos ir ūgliai.Šakos pjaunamos prie jų išaugimo vietos esamo sustorėjimo, dar vadinamo-šakos išaukimo žiedo.Visas didesnes žaizdas patepti  izoliacine medžiaga ( emulsiniais dažais,anglies derva kt.). Šaka pjaunama iš apačios ir baigiamuoju pjūviu iš viršaus(kad šaka neišplėštų medienos).Likusi šakos dalis išpjaunam ties jos augimo žiedu.Išretintas vaismedis dera geriau.
• Mūsų šalyje juodieji serbentai gerai dera 3-4 metus,o  raudonieji 5-7metus.Tad kas metai reikia juos prižiūrėti.Genint ktūmus palikti 12-15 įvairaus amžiaus stiebų,tarp jų ir jauni ūgliai,kurie patrumpinami1/3 jų ilgio.Taip pat peržiūrėti  ir kitus vaiskrūmius.
• Jei nėra didelių šalčių (iki-30°C ir daugiau) galima pasiruošti ūglių menkavertėms kriaušėms ir obelims skiepyti.Tai galima padaryti iki vegetacijos prqadžios(sausio vasario mėn.)
• Skiepūglius, nupjautus nuo sveikų,derlingų medžių( pajunama iš pietinės vainiko pusės bei vaismedžių viršūnės),surišti pagal rūšis,(kad neusimaišytų rūšys,užsirašykite juosteles su pavadinimais),laikykite drėgname rūsyje,galais ismeigtais į smėlį,retkarčiais palaistykite.Taip pat galima sukišti į sniega ir uždengti eglišakėmis ar apmulčiuoti durpėmis,šiaurinėje pastato/namo pusėje

Skiepyjimui reikia turėti aštrų, specialų skiepyjimo ar akiavimo peilį.Įskiepį pjaunant dviem pjūviais padaroma trikampiška įpjova, kad įstačius į poskiepyje esančią tokią pat trikampišką įpjovą, gerai sutaptų kambio sluoksniai (kambis -stiebuose sudaro ploną sluoksnį tarp žievės ir medienos).Įstačius įskiepius aprišti plėvelės juostele /plaušais,ir gerai aptepti sodo tepalu.